Unikali, porėta aktyvuotos anglies struktūra ir didelis paviršiaus plotas, kartu su traukos jėgomis, leidžia aktyvuotai angliai pagauti ir išlaikyti įvairias medžiagas ant savo paviršiaus. Aktyvuota anglis būna įvairių formų ir rūšių. Ji gaminama apdorojant anglinę medžiagą, dažniausiai anglį, medieną arba kokoso riešutų lukštus, aukštoje temperatūroje (pvz., rotacinėje krosnyje[5]), siekiant aktyvuoti anglį ir sukurti labai porėtą paviršiaus struktūrą.
Aktyvuota anglis yra vienas iš dažniausiai vandens valymo pramonėje naudojamų produktų. Ji yra itin porėta ir turi didelį paviršiaus plotą, todėl yra efektyvi adsorbentinė medžiaga. Aktyvuota anglis priklauso porėtų anglies medžiagų grupei, pasižyminčiai dideliu adsorbcijos pajėgumu ir reaktyvavimo gebėjimu. Aktyvuotai angliai gaminti kaip pagrindinė medžiaga naudojama daug medžiagų. Dažniausiai vandens valymui naudojamos kokoso kevalai, mediena, antracito anglis ir durpės.
Egzistuoja įvairios aktyvuotos anglies formos, kurių kiekviena pasižymi skirtingomis medžiagos savybėmis, dėl kurių ji idealiai tinka konkrečioms reikmėms. Todėl gamintojai siūlo platų aktyvuotos anglies produktų asortimentą. Priklausomai nuo pritaikymo, aktyvuota anglis gali būti naudojama miltelių, granulių, ekstruzinio arba net skysto pavidalo. Ji gali būti naudojama viena arba kartu su skirtingomis technologijomis, tokiomis kaip UV dezinfekcija. Vandens valymo sistemose paprastai naudojama granuliuota arba miltelių pavidalo aktyvuota anglis, o granuliuota aktyvuota anglis (GAC) iš bituminių anglių yra dažniausiai naudojama forma. Kokoso kevalas tapo viena geriausių aktyvuotos anglies formų vandens filtravimo sistemoms. Kokoso kevalo pagrindu pagamintos aktyvuotos anglys yra mikroporos. Šios mažos poros atitinka geriamojo vandens teršalų molekulių dydį, todėl labai veiksmingai jas sulaiko. Kokosai yra atsinaujinantis išteklius ir lengvai prieinami ištisus metus. Jie auga dideliais kiekiais ir gali būti ilgai laikomi.
Vandenyje gali būti teršalų, kurie gali turėti įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei. Žmonėms vartoti skirtas vanduo turi būti be organizmų ir cheminių medžiagų koncentracijų, kurios gali būti pavojingos sveikatai. Vanduo, kurį geriame kasdien, turi būti be jokių teršalų. Yra dviejų rūšių geriamasis vanduo: grynas vanduo ir saugus vanduo. Svarbu atskirti šiuos du geriamojo vandens tipus.
Grynas vanduo gali būti apibrėžiamas kaip vanduo, kuriame nėra pašalinių medžiagų, nesvarbu, ar jos nekenksmingos, ar ne. Tačiau praktiškai gryną vandenį sunku pagaminti net ir naudojant šiuolaikinę sudėtingą įrangą. Kita vertus, saugus vanduo yra vanduo, kuris greičiausiai nesukels nepageidaujamo ar neigiamo poveikio. Saugiame vandenyje gali būti tam tikrų teršalų, tačiau šie teršalai nesukels jokios rizikos ar neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Teršalų kiekis turi būti priimtiname diapazone.
Pavyzdžiui, chloravimas naudojamas vandeniui dezinfekuoti. Tačiau šio proceso metu į galutinį produktą patenka trihalometanai (THM). THM kelia potencialų pavojų sveikatai. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto žurnale (St. Paul Dispatch & Pioneer Press, 1987) paskelbtu tyrimu, ilgalaikis chloruoto vandens gėrimas, atrodo, padidina šlapimo pūslės vėžio riziką net 80 procentų.
Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir didėjant saugaus vandens poreikiui labiau nei bet kada anksčiau, artimiausiu metu bus labai svarbu, kad vandens valymo įrenginiai būtų efektyvesni. Kita vertus, vandens tiekimui namų ūkiams vis dar kelia grėsmę teršalai, tokie kaip cheminės medžiagos ir mikroorganizmai.
Aktyvuota anglis jau daugelį metų naudojama kaip vandens filtravimo terpė geriamajam vandeniui valyti. Dėl didelio paviršiaus ploto ir poringumo ji plačiai naudojama teršalams iš vandens šalinti dėl didelio tokių junginių adsorbcijos pajėgumo. Aktyvuotos anglys pasižymi įvairiomis paviršiaus savybėmis ir porų dydžio pasiskirstymu – savybėmis, kurios atlieka svarbų vaidmenį teršalų adsorbcijoje vandenyje.
Įrašo laikas: 2022 m. kovo 26 d.